Makaronai be glitimo turi prastą reputaciją: sulimpa, subyra arba virsta koše. Beveik visada kalta ne pakuotė, o virimo būdas. Keli dalykai, kurie pakeičia rezultatą.
Dažniausiai tai kukurūzų ir ryžių miltų mišinys. Kukurūzai duoda spalvą ir tvirtumą, ryžiai — švelnumą. Kai kuriuose įmaišoma grikų ar ankstinių kultūrų — tada makaronai būna sodresnio skonio ir turi daugiau baltymų. Yra ir kiaušininių variantų: fettuccine ar pappardelle tipo juostos laikosi geriau už klasikinius.
Ilgos formos — spaghetti, linguine, fettuccine — tinka skystesniems alyvuogių aliejaus ar pomidorų pagrindo padažams. Trumpos su grioveliais — penne rigate, fusilli — sugauna tirštesnius padažus ir mėsą. Dideli conchiglioni bei lazanijos lakštai skirti kepiniams orkaitėje, kur svarbu, kad konstrukcija atlaikytų.
Bulvių virtinukai gnocchi formaliai nėra makaronai, bet guli toje pačioje lentynoje ir tinka tai pačiai vakarienei. Jie reikalauja dar greitesnės reakcijos: kai išplaukia į paviršių — gatava, skaičiuokite sekundes, ne minutes.