Kraftinio alaus etiketėse pilna sutrumpinimų ir itališkų pavadinimų, o iš jų ne visada aišku, ko tikėtis stiklinėje. Trumpas žodynėlis penkiems stiliams, kuriuos rasite mūsų lentynoje.
Sausas, gaivus, su aiškiu apynių kartumu pabaigoje. Alkoholio paprastai 4–5 %. Tai alus, kuris netrukdo maistui — tinka prie žuvies, sūrio, lengvų užkandių. Geriamas gerai atvėsintas.
India Pale Ale — apynių stilius. Kartumas ryškesnis, aromate citrusų, dervos ar tropinių vaisių tonai. Stipresnis už pilsą, dažniausiai 5,5–7 %. West Coast atmaina sausesnė ir kartesnė, su aiškiu spyglių charakteriu.
Svarbu: IPA sensta greičiau nei kiti stiliai. Apynių aromatas nyksta per kelis mėnesius, todėl tai ne tas alus, kurį verta laikyti metus.
Belgiškos tradicijos tamsus alus. Saldesnis, su džiovintų slyvų, karamelės ir prieskonių natomis, kurios ateina ne iš prieskonių, o iš mielių. Apie 6–7 %. Gerai dera su troškintais patiekalais ir brandintais sūriais.
Sodriausia kategorija. Dvigubas salyklas reiškia daugiau ekstrakto, todėl alus tirštesnis, saldesnis ir stipresnis — neretai 8 % ir daugiau. Tokių negeriama iš šaldytuvo: leiskite pašilti iki 10–12 °C, kitaip skonių tiesiog nepajusite. Vienam vakarui vieno mažo butelio užtenka.
Rausvai rudas itališkas stilius, kuriame salyklas svarbesnis už apynius. Karamelė, duona, švelnus kartumas. Tai vidurio kelias tarp gaivaus lagerio ir sodraus strong ale.
Stiklinę laikykite pakreiptą, o paskutinius centimetrus pilkite stačiai, kad susidarytų dviejų pirštų storčio putų sluoksnis. Putos nėra nuostolis — jos išlaiko aromatą. Butelio dugne lieka mielių nuosėdų: norite skaidraus alaus — palikite jas butelyje, norite pilnesnio skonio — supilkite.
